2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

Break it to build it again

Praėjusi vasara tikrai sunaikino mane, visiškai ištaškė... bet gerąja prasme. Galima gi pagaliau pasimokyti iš klaidų. Situacija po truputį gerėja - pirmas pasiekimas, kad atsibudus vėl atsimenu sapnus. Dabar kiekvienas sapnas atrodo ypatingas.

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Mokausi rašyti

Šeštas

Jėzaus kambarys su rožinėm sienomis ant kampo
Prie pervažos kur stoja meksikiečiai pasilabint
Gerai, kad tu žinai kur Jėzus, kai jo labiausiai reikia.
Nes tam yra draugai su privalumais
Ir trūkumais ties vieta, kur užgimsta žinia susirišti
Ir nedrįstu prisislinkti arčiau net griaudint saliutams
Bet praskleidusi šonkaulių spąstus dar tykau nutverti bent plunksną iš pagalvės tavo
Kad už tūkstančio mylių pradėta mozaika iš stygų ir ūsų
Įgautų pavidalą lizdo drugeliui ir varnui

iš NOLA sąsiuvinio, liepos 8

2014 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Laikini namai

Abu su Joe šitame bute jaučiamės kaip namie, bus gaila išsikraustyti. Šiandien užsukau į bike-shop'ą ir pasiėmus alyvos sutepiau dviračio pedalus. Valio ir daugiau kokio triukšmo važiuojant. Juokingas faktas: po mano dviračio sėdyne gyvena voras ir aš kiekvieną rytą randu du voratinklius: vieną tarp sėdynės smaigalio ir skersinio, o kitą tarp sėdynės galo ir bagažinės. Nieko dėl to nedarysiu.

2014 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

An apple a day keeps doctor away

Berlynas yra gana nuostabus, bet dar labai svetimas. Eidama rudenėjančiom Friedrichshain gatvėm parašiau taip:

Ruduo kvepia lapais ir permainom
Ir kai sakau, kad daugiau taip negaliu
Dar paspaudžiu truputį
Ir tada...
Begėdiški piešiniai už kampo
Aitriai kvepia obuoliais fermerių turgus
Ir ten kur medžiai šaknim į viršų
Šypsosi vaiko veidu motina pankė

2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

Pirma diena Berlyne

Pabandom vėl...

Pirmas rytas Berlyne. Toks lyg ir vaikystės svajonių išsipildymas. Kai pirmą kartą atvažiavau į Berlyną lyg ir 2011 pavasary, įkvėpiau, apsidairiau ir pasakiau sau, kad įdomu, kaip būtų pasisukęs gyvenimas, jei būčiau čia atsidūrus po mokyklos. Manau, būčiau niekada neišvažiavus, taip tad atitiko mano svajonės realybę. O dabar, nuo mokyklos praėjus 12 metų atsidūriau čia darbo reikalais ir per tuos ateinančius ketinu sudalyvauti Berlyno gyvenime pagal savo sugedimo laipsnį. Ir gal net aprašyti visa tai. Žiūrėsim.