- daug ir pašėlusiai šokta;
- karštai mylėta;
- išgerta nemažai "velnio lašų";
- būta bliuzo;
- nuveikta daug darbų;
- nelabai sėkmingai bet pasiutėliškai išsisukta nuo moxlų;
- nepaisant to, subręsta šiek tiek daugiau negu iki šiol;
- sugaudyta nemažai vėjo į kišenes;
- daug pripilstyta iš tuščio į kiaurą.
2008 m. gruodžio 31 d., trečiadienis
Stepping stone blues
Šiandien paskutinė metų diena, kuri atrodo visiškai kaip bet kuri kita diena,bet užskaitau šiuos metus kaip vienus nuostabiausių iki šiol dėl šių priežasčių:
2008 m. gruodžio 30 d., antradienis
Lediniai apatiniai
Žvalgydamasi po interneto platybes radau labai charakteringą foto ir prisiminiau keletą istorijų apie apatinius. Taip, tai yra mano mėgstama tema...
Papasakosiu vieną trumpą nuotykį, iš kurio su mamute (taip taip, taip močiutę vadindavau) kažkada baisiai prisijuokėm. Tą jos vaikystėj matytą pokštą prisimenu kiekvieną kartą kai matau kur nors ant virvių išdžiaustytus baltinius (nemėgstu šio žodžio, nes asocijuojasi su kalkėmis, nuo kurių būna delnai sausi kaip popieriniai). Tai va.
Jų šeima gyveno Šiauliuose, name iš kelių butų. Kaimynų kažkokia boba vis išsidžiaudavo savo apatinius. Žiemą - vasarą kabėdavo tie nešvieži vienodi parašiutai po visą kiemą ant virvių. Vieną dieną kažkas tiesiog neapsikentė ir didelėmis žirklėmis iškarpė visiem pantalonam klynus. Manau tikrai nemaža pirtis buvo užkurta dėl tokio stambaus mąsto turto išniekinimo anais džentelmenų laikais. [Galiu įsivaizduoti prosenelį lekiantį per kiemą su didžiulėmis žirklėmis ir ant grandinėlės tabaluojančiu monokliu:D]
Kitą kartą girdėjau, kad skalbinius sveika džiauti lauke per šalčius, nes taip jie prisigeria gaivaus lauko kvapo. Tik reikia atsargiai nešti į kambarį, kad nenulūžtų suledėjusi marškinių rankovė.
Papasakosiu vieną trumpą nuotykį, iš kurio su mamute (taip taip, taip močiutę vadindavau) kažkada baisiai prisijuokėm. Tą jos vaikystėj matytą pokštą prisimenu kiekvieną kartą kai matau kur nors ant virvių išdžiaustytus baltinius (nemėgstu šio žodžio, nes asocijuojasi su kalkėmis, nuo kurių būna delnai sausi kaip popieriniai). Tai va.
Jų šeima gyveno Šiauliuose, name iš kelių butų. Kaimynų kažkokia boba vis išsidžiaudavo savo apatinius. Žiemą - vasarą kabėdavo tie nešvieži vienodi parašiutai po visą kiemą ant virvių. Vieną dieną kažkas tiesiog neapsikentė ir didelėmis žirklėmis iškarpė visiem pantalonam klynus. Manau tikrai nemaža pirtis buvo užkurta dėl tokio stambaus mąsto turto išniekinimo anais džentelmenų laikais. [Galiu įsivaizduoti prosenelį lekiantį per kiemą su didžiulėmis žirklėmis ir ant grandinėlės tabaluojančiu monokliu:D]
Kitą kartą girdėjau, kad skalbinius sveika džiauti lauke per šalčius, nes taip jie prisigeria gaivaus lauko kvapo. Tik reikia atsargiai nešti į kambarį, kad nenulūžtų suledėjusi marškinių rankovė.
2008 m. gruodžio 23 d., antradienis
2008 m. gruodžio 22 d., pirmadienis
And the song was born...
2008 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis
2008 m. gruodžio 7 d., sekmadienis
Ladies and gentlemen! Champagne!
Aš mėgstu šampaną! - pagalvojau klausydama nostalgiško skambesio STIPRIAI KITAIP dainos. Šampanas man primena mokyklos geruosius laikus (per išleistuves Žemaitienė sakė: "negerkit šampano, nes susipins kojos" ar kažkaip panašiai). Bet aš manau, kad artėjant naujųjų metų šventimui, kuris neatsiejamas nuo šampano gėrimo, galima sau leisti šiek tiek burbuliukų... Net Sovetskoje šampanas man atrodo elegantiškas ir žymiai skanesnis už kvepalais atsiduodantį Bosca. Gal ir krištolinių šampano taurių subtilumas išlaiko šampano paslaptį. Pierrot non change pas...
2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)