Gotham + Avalon = Herräng*

Liepos mėnesį Herrängo šokių stovykloje (Herrang Dance Camp) gyvavęs Lindyhop.lt klubas su gaiviais pajūrio vėjais ir naujomis idėjomis vėl skrieja į Vilnių, kad su dar didesniu džiaugsmu pradėtų ruoštis artėjančiam pamokų sezonui.

Tradicija tapusioje lietuvių stovyklavietėje, simboliškai vadinamoje Vilnius street, šiemet, kaip ir pernai, netilo tapo batų kaukšėjimas ir ūžė įvairaus (ne)rimtumo pokalbiai, tačiau nė vienas užsukęs į Vilnius Street nepaneigs, kad įsimintiniausias HDC'09 reiškinys buvo MUZIKA. Iš visų pasaulio užkampių susirinkę džiazo muzikantai sukėlė perversmą. Ne tik grojantys, bet ir besiklausantys ne vieną vakaro susirinkimą iškeitė į improvizuotus koncertus, vykstančius tarp palapinių ir uodų. O šokių salėms gerokai ištuštėjus visi, kas su instrumentais, rinkosi Bar Bedlam. Net ir dabar klausant "After You've Gone" ar "St. Louis Blues" kūnu nubėga šiurpuliukai, o išgirdus "My Blue Heaven" prisimena savyje paskendusių ir gal jau kažkiek tansliuojančių Tomo, Mindaugo, Andy, Logginso, Mimi veidai, mėlynai, geltonai ir raudonai nuspalvinti baro vitražų. Nė karto neskaičiavau, bet įvairiais instrumentais grojančių lindyhoperių stovykloje nuolat būdavo visas tas dvi savaites. Gal ir ne kartu, bet grojo: 6 gitaros, 4 trimitai, wahsboardas (iš viso buvo 3 vnt.) ir solinukas, 2 bandžos, 2 ukulėlės (uGai :), 4 klarnetai, 3 trombonai, kontrabosas, akordeonas (2 vnt.), 2 smuikai, pianinas, mandolina, kazoo (prisimenu nerišliai). Jaučiu tikrai keleta veikėjų praleidau, bet ir be jų orkestras atrodo galingai. Visą šitą profesionalų ir pradedančiųjų orkestrą sustiprino charizmatiškoji New Orleano gatvių giesmininkė Meschyia Lake (ex "The Loose Marbles", dabar "Too Dumb To Die"), nežemiškoji būtybė Tamar Korn (iš "The Cangelosi Cards"), Mimi Terris, Mia Goldsmith ir Milda, mūsų gatvės pasididžiavimas ir „Rhythm Junkies“ balsas.

Herrange visada turi būti gyvas, nes atrodo, kad kiekvieną akimirką vyksta dalykai, kurie gali niekada nepasikartoti. Nuo to pastovaus gyvumo įvykiai tampa dar ypatingesni, kol pradedi nebesuprasti kur realybė, o kur sapnas. Kai paryčiais girgždančiu dviračiu skrieji namo pro kvepiančias liepas ir eidamas į virtuve vos ne lipi kuosoms ant uodegų, supranti, koks nerealus (toks, kokio nebūna niekur kitur) yra herrangas. Ir šitoj suaugusių žmonių žaidimų aikštelėj gali daryti ką nori, kol tai netrukdo kitiems žaidžiantiems šalia. Vieniem herrangas yra marios muzikos ir improvizuotas tatuiruočių salonas, kitiems jūra, vėjas ir įkvepiančios pamokos, dar kitiems - metų įvykis, kur susitinki draugus ir atsisveikindamas jau lauki kitų metų, kai sugrįžęs vėl juoksies iš švediškų Lennarto juokų, gersi arbatą iš to paties puodelio, avėsi tuos pačius batus ir gersi žalias 9-erias prie Reception.

Kol kas tiek, bus daugiau. Ir iliustracijų

*Vienas Meschyios muzikantas, belgas, jo vardo taip ir nesužinojau, sakė, kad yra iš Gothamo miesto. Kaip tyčia tą vakarą buvo penktadieninis superherojų sąskrydis. Tuo tarpu kitas, graikijoj užaugęs prancūzas Loran pareiškė, kad jis iš Avalono (taip vadinasi vienas jazzo gabalas, kurį bernai dažnai grojo HDC). Avalonas pats savaime yra mitologinė sala, kurią mielai prisiečiau kito penktadienio vakarėlio temai - Mitai ir Legendos.