The Cangelosi Cards tyrumas

Mūsų NewYorkietiškas atradimas, The Cangelosi Cards šiandien jau bus Vilniuj! Truputį sunku patikėti, bet labai smagu ir labai laukiu jų. Dar būdami NY, po Frankie95 festo lankėmės keliuose koncertuose ir kiekvieną kartą ištikdavo tas pats „nežinau, kur esu“ jausmas. Ko gero labiausiai įsiminė vėlus vakaras Telephone bar. Su sąlyga, kad po 5 bemiegių naktų per festivalį ir sėdėjimo ant US centrinio pašto laiptų buvom gerokai išsieikvoję ir persisunkę įspūdžiais, savo pajautrinta vaizduotę gavom pamaloninti dar keletą naktų. Priėję legendinį Telephone barą East Village rajone neabejojom, kad tai ta vieta. Iš tolo švietė raudonomis angliškomis telefono būdelių pusėmis apkaltas fasadas. Užėję į vidų neradom koncerto ir prie baro paklausėm „kas čia yra?“. Tada mus palydėjo į mezginiuotomis užuolaidomis įslaptintą tamsų kambarį, pulsuojantį speakeasy nuotaikomis. Žmonių daug. Tiesiog tiek, kiek tilpo 5 staliukų patalpoje, papuoštoje senoviniais paveikslais ir masyvių rėmų veidrodžiais, nesimetriškai laužiančiais erdvę. Kai iš gatvės patekom į tą keistą muzikos celę, buvom dar įsimagnetinę ir kurį laiką net kvėpuoti stengėmės kuo tyliau, kad neišblaškytume mistiškai tylios muzikos proceso. Vėliau kažkas įsišnekėjo, kažkas užmigo, kažkas šoko bliuzą. O iš tos keistos telefono būdelės išėjau dar nesibaigus muzikai, nes norėjosi išsinešti ją ausyse ir rūbuose. Tokie man pasirodė The Cangelosi Cards, autentiški ir tyri iki negalėjimo. Paklausykit čia, gal patiks. Daugiau info apie juos įdėta čia.

Herrängo muzikinis kosmosas

Kaip ir sakiau, keletas iliustracijų. Čia Milda, Meschyia ir Mia traukia "sugimimodiena" Mixui. Toliau jam'ų akimirkos... enjoyed...




Pasiskolinau keletą foto iš Emilijos (linkėjimai miegančiai gražuolei:)

Gotham + Avalon = Herräng*

Liepos mėnesį Herrängo šokių stovykloje (Herrang Dance Camp) gyvavęs Lindyhop.lt klubas su gaiviais pajūrio vėjais ir naujomis idėjomis vėl skrieja į Vilnių, kad su dar didesniu džiaugsmu pradėtų ruoštis artėjančiam pamokų sezonui.

Tradicija tapusioje lietuvių stovyklavietėje, simboliškai vadinamoje Vilnius street, šiemet, kaip ir pernai, netilo tapo batų kaukšėjimas ir ūžė įvairaus (ne)rimtumo pokalbiai, tačiau nė vienas užsukęs į Vilnius Street nepaneigs, kad įsimintiniausias HDC'09 reiškinys buvo MUZIKA. Iš visų pasaulio užkampių susirinkę džiazo muzikantai sukėlė perversmą. Ne tik grojantys, bet ir besiklausantys ne vieną vakaro susirinkimą iškeitė į improvizuotus koncertus, vykstančius tarp palapinių ir uodų. O šokių salėms gerokai ištuštėjus visi, kas su instrumentais, rinkosi Bar Bedlam. Net ir dabar klausant "After You've Gone" ar "St. Louis Blues" kūnu nubėga šiurpuliukai, o išgirdus "My Blue Heaven" prisimena savyje paskendusių ir gal jau kažkiek tansliuojančių Tomo, Mindaugo, Andy, Logginso, Mimi veidai, mėlynai, geltonai ir raudonai nuspalvinti baro vitražų. Nė karto neskaičiavau, bet įvairiais instrumentais grojančių lindyhoperių stovykloje nuolat būdavo visas tas dvi savaites. Gal ir ne kartu, bet grojo: 6 gitaros, 4 trimitai, wahsboardas (iš viso buvo 3 vnt.) ir solinukas, 2 bandžos, 2 ukulėlės (uGai :), 4 klarnetai, 3 trombonai, kontrabosas, akordeonas (2 vnt.), 2 smuikai, pianinas, mandolina, kazoo (prisimenu nerišliai). Jaučiu tikrai keleta veikėjų praleidau, bet ir be jų orkestras atrodo galingai. Visą šitą profesionalų ir pradedančiųjų orkestrą sustiprino charizmatiškoji New Orleano gatvių giesmininkė Meschyia Lake (ex "The Loose Marbles", dabar "Too Dumb To Die"), nežemiškoji būtybė Tamar Korn (iš "The Cangelosi Cards"), Mimi Terris, Mia Goldsmith ir Milda, mūsų gatvės pasididžiavimas ir „Rhythm Junkies“ balsas.

Herrange visada turi būti gyvas, nes atrodo, kad kiekvieną akimirką vyksta dalykai, kurie gali niekada nepasikartoti. Nuo to pastovaus gyvumo įvykiai tampa dar ypatingesni, kol pradedi nebesuprasti kur realybė, o kur sapnas. Kai paryčiais girgždančiu dviračiu skrieji namo pro kvepiančias liepas ir eidamas į virtuve vos ne lipi kuosoms ant uodegų, supranti, koks nerealus (toks, kokio nebūna niekur kitur) yra herrangas. Ir šitoj suaugusių žmonių žaidimų aikštelėj gali daryti ką nori, kol tai netrukdo kitiems žaidžiantiems šalia. Vieniem herrangas yra marios muzikos ir improvizuotas tatuiruočių salonas, kitiems jūra, vėjas ir įkvepiančios pamokos, dar kitiems - metų įvykis, kur susitinki draugus ir atsisveikindamas jau lauki kitų metų, kai sugrįžęs vėl juoksies iš švediškų Lennarto juokų, gersi arbatą iš to paties puodelio, avėsi tuos pačius batus ir gersi žalias 9-erias prie Reception.

Kol kas tiek, bus daugiau. Ir iliustracijų

*Vienas Meschyios muzikantas, belgas, jo vardo taip ir nesužinojau, sakė, kad yra iš Gothamo miesto. Kaip tyčia tą vakarą buvo penktadieninis superherojų sąskrydis. Tuo tarpu kitas, graikijoj užaugęs prancūzas Loran pareiškė, kad jis iš Avalono (taip vadinasi vienas jazzo gabalas, kurį bernai dažnai grojo HDC). Avalonas pats savaime yra mitologinė sala, kurią mielai prisiečiau kito penktadienio vakarėlio temai - Mitai ir Legendos.