Bet! Praėjusį savaitgalį Stokholmo blusturgyje radau apyrankę, kurios nuostabus spalvų derinys mane už rankos vedė į japonišką sodą, kur ant žydinčios vyšnios šakelių suposi žaliaplunksniai tulžiai. Ištirpau kaip sviestas keptuvėje ir čiupau apyrankę lauktuvių G.P., kuriai, kaip koks kavalierius, vis vežu papuošalus iš už jūrų – marių. Dabar turiu prisipažinti, kad šita septyniasdešimtųjų rytietiška medinė apyrankė su paukšteliais yra... servetėlių menas. Tik iš dešimto karto tai supratau, nes auksinis fonas ir milimetrine plunksnele nutapytos gėlės atrodo kaip piešiniai! Man ji patinka labiau nei bet kas dabar! Po storo nelygaus lako sluoksniu įkalintos gėlės ir paukščiai...
Kai pirmą kartą apsilankiau senuosiuose namuose pas Vaičiūnaites, man labai panašų įspūdį padarė auksiniais dažais ir portretais dekoruotos durys. Tada nedrįsau paklausti, kaip tokios tikslios sumažintos rembrantų kopijos galėjo ten atsirasti. Dar vienas atradimo džiaugsmas ir nusivylimas… kaip saldžios vynuogės su dideliais karčiais kauliukais.
Na, Giedre, yra juk ir gražaus dekupažo, be to tai vienas lengviausių būdų atnaujinti kokį nors daiktą/baldą :) Pamenu,kai tokiu būdu dekoravom palangę šimtamečio namo kambaryje.Tiek tada buvo ryžto, kad norėjosi tapetus rožėm nuklijuoti :D Deja, liko tik palangė...
AtsakytiPanaikintiGraži apyrankė, nespaskaičius teksto nebūčiau supratus kas tai :) O čia tikrai dekupažas? :)
o Gin, nemačiau komentaro! pritariu, kad yra gražaus dekupažo, kurio grožis atsiranda iš emocinio kruvio, kuri daiktas igija per laiką... taigi senas dekupažas yra gražu, o naujas, bet pasendintas daiktas, man labai retai daro įspūdį. gal dėl to, kad kaip ir veltinius, labai daug kas pamėgo dekupažą gaminti... nemegstu paveiksliukinių auskarų, bet paveiksliukinius medalionus megstu, nes primena vaikystes drauges
AtsakytiPanaikinti