Damasko plienas iš sendaikčių

Niujorkas vis dėlto paliko įspaudą ir vienokiais ar kitokiais pavidalais kasdien kelia reminiscencijas. Pradedant Harlemo vaizdais ir baigiant sendaikčių turgumis (kažkoks keistas žodis). Bevaikštant tarp kilometrinių stalų su viso pasaulio juvelyrika, daug kartų pagalvojau, iš kur sukaupiami tokie lobiai. Prieš kelionę Vilniaus Tauro kalno sendaikčiuose buvau įgijus nuostabią vėduoklės formos sagę, kurios rytietiška kilmė švietė iš toli. Taigi tuose niujoko turguose mačiau daug panašių dirbinių, kurių pardavėja nenorom prasitarė, kad čia ispaniški papuošalai iš Toledo, gaminami damaskietiškai juodinant ir graviruojant plieną. Deja, tą sagę labai greitai pamečiau, bet dabar bent žinau, kad ir į Vilnių kažkokiais keliais tokie juvelyrikos pavyzdžiai patenka.

The Cangelosi Cards tyrumas

Mūsų NewYorkietiškas atradimas, The Cangelosi Cards šiandien jau bus Vilniuj! Truputį sunku patikėti, bet labai smagu ir labai laukiu jų. Dar būdami NY, po Frankie95 festo lankėmės keliuose koncertuose ir kiekvieną kartą ištikdavo tas pats „nežinau, kur esu“ jausmas. Ko gero labiausiai įsiminė vėlus vakaras Telephone bar. Su sąlyga, kad po 5 bemiegių naktų per festivalį ir sėdėjimo ant US centrinio pašto laiptų buvom gerokai išsieikvoję ir persisunkę įspūdžiais, savo pajautrinta vaizduotę gavom pamaloninti dar keletą naktų. Priėję legendinį Telephone barą East Village rajone neabejojom, kad tai ta vieta. Iš tolo švietė raudonomis angliškomis telefono būdelių pusėmis apkaltas fasadas. Užėję į vidų neradom koncerto ir prie baro paklausėm „kas čia yra?“. Tada mus palydėjo į mezginiuotomis užuolaidomis įslaptintą tamsų kambarį, pulsuojantį speakeasy nuotaikomis. Žmonių daug. Tiesiog tiek, kiek tilpo 5 staliukų patalpoje, papuoštoje senoviniais paveikslais ir masyvių rėmų veidrodžiais, nesimetriškai laužiančiais erdvę. Kai iš gatvės patekom į tą keistą muzikos celę, buvom dar įsimagnetinę ir kurį laiką net kvėpuoti stengėmės kuo tyliau, kad neišblaškytume mistiškai tylios muzikos proceso. Vėliau kažkas įsišnekėjo, kažkas užmigo, kažkas šoko bliuzą. O iš tos keistos telefono būdelės išėjau dar nesibaigus muzikai, nes norėjosi išsinešti ją ausyse ir rūbuose. Tokie man pasirodė The Cangelosi Cards, autentiški ir tyri iki negalėjimo. Paklausykit čia, gal patiks. Daugiau info apie juos įdėta čia.

New York dienoraštis, 1 diena

...nors nuo keliones į NY praėjo šiek tiek laiko, neseniai radau pirmos dienos dienoraštį, kurį dedu čia, nes manau kam nors gali būt įdomūs įspūdžiai ir t.t.

"po vienos paros New Yorke atrodo, kad čia esu jau seniai ir kad šito miesto neįmanoma išeksplorinti. galvoje sukasi tiek daug sakinių nuotrupų bet atrodo, kad nieko iš tikrųjų negirdėjau, o tik mačiau. kai rytas prasidėjo juodžių šūkavimais (you fucked up nigga! gaila nemačiau kaip jis atrodė), melancholišku lietumi ir pro apmusijusį viešbučio stogą blankiai apšviestu synth sumuštiniu, viskas taip ir nenustojo suktis. dabar gulėdama romantiškame namų kambaryje ant mažytės ir minkštos lovos žiūriu į saulinės geltonos ir oranžinės sienų sankirtą (nuteikia nuostabiai, džiaugiuosi, kad neenergiztuoja bent dabar), galvoju, kad čia mes esam visi tik lašelis jūroj. times square man atrodė begalinis, ta masinė spūstis neprasminga ir varginanti, bet tik tokiom minutėm suprantu, ką iš tikrųjų labiausiai mėgstu. mėgstu patirti tokį supratimą būdama kur nors tikrai toli. tiesą sakant triukšmo pro langą dabar, apie dešimtą pm yra tiek, kiek ir vokiečių gatvej savaitgalį tokiu metu, šiltu oru. apie šiltą orą. kai stovi su suknele virš nesibaigiančių ir gilių kaip bedugnė grotuotų ventiliacijos angų, pravažiuojantis metro traukinys tikrai sukelia šilto požemio oro gūsį, kuris pakelia drabužius kaip tai merlin kadaise nutiko. toks jausmas, kad mes čia atvykom patikrinti mitų ir legendų. ir kiekvieną minutę patikrinam: apie svetingumą, paslaugumą, tam tikro pobūdžio saugumą (tikriausiai papasakosiu apie tai veliau, kai daugiau nuotykių bus). dabar iš kiemo sugrįžę mano sugyventiniai pasiūlė kartu eit pažiūrėt "geto teliko", suprask gatvės gyvenimo. mitas, kad NY nerūkoma, spanish Harleme viskas vyksta natūraliai. natūraliai vyksta ir tai, kad siandien mums vis dar susimaishiusi diena su naktim ir šiek tiek suzombėję... bet mums sekasi, nes vieni gyvenam nuostabiam viešbuty, nedideliam aukštutinio harlemo name, kuriam tikrai prieš kažkiek metų buvo butai juodukų arba ispanų ir čia virė šiek tiek tikro gyvenimo. šitam kišeniniam indėniškais kilimais išklotam kambary po lempos laideliu, kabančiu nuo lubų, nusprendžiau, kad niujorke nėra žemės, nes ten, kur turėtų būti kažkiek žemės, yra metro ir požeminės aikštelės, ir tos neaišku kur vedančios ventiliacinės angos... o ant tos pakabintos gatvių dangos slankioja žmonės, kuriems nelabai svarbu kur kojos neša ir akys veda. užteks medituoti, einu su šeima į gatvę pasėdėti."

tokiais paveikslais buvo papuoštos mūsų namų sienos... visiškas kosmosas :)


bus daugiau...