Vakar eidama namo pagalvojau, kad jei jau esi “su visais” ir turi blogą, gerai būtų ir nuolat jį blog‘inti. (Dabar pagalvojau dar ir tai, kad neatsimenu, kaip vakar parėjau namo po d.d., tai bent automatika...) Taip pat pagalvojau, kad anksčiau prirašydavau daug ir ilgų pasvaičiojimų, o dabar noriu tiesiog išliet vieną kitą mintį arba įmest kokią nuotrauką, kompe užsigulėjusią. Arba kokiu nors savo fanatizmu pasidalint. Kad ir pvz mano Keds batų pomėgis, kuris prasidėjo kai dar tokių LT nebuvo visai ir tik iš amerikės kažkokiais kreivais keliais panašus apavas iki manęs atkeliavo. Tų pirmykščių baltų teniso batelių padas buvo toks plonas, kad jausdavai kiekvieną akmenuką. Dėl to man ir patikdavo.
Vaikščiojimas basomis man yra šventas dalykas, nors ir turiu saugoti lindyhopui reikalingas pėdas... Truputį gal nukrypsiu su pasakojimais, ant kokio paviršiaus labiausiai mėgstu vaikščioti basomis. Atsimenat sode būdavo tokie guminiai takeliai tarp lysvių? Tai va jie gerai įkaitę būdavo, nes juodi ir jei palydavo, tai vanduo balose būdavo šiltas ir į jas lipdavau. Dar smagu yra rytais šaltas ir drėgnas jūros smėlis arba šiltas (vakaro šilumos) akmenuotas asfaltas. Ir žarijos! Blogiausio paviršiaus konkursą laimi ežero dumblas ir sraigių kiautai. Arba dar ražienos, kurios net sportbačių padus įveikia.
Taigi, grįžtant prie Keds, noriu pasakyti, kad šitie klasikiniai sportbačiai yra tikras džiaugsmas. Truputi paverčiau (iš čia) apie juos:
Keds sportbačiai – tai klasikinis stilius, autentika, patogumas ir kokybė. 1916 m. juos pradėjo gaminti U.S. Rubber Company (aka Uniroyal). Pirmiausiai buvo nuspręsta batelius pavadinti Peds (gal Fliakio džiaugsmui :D), kas reikštų „pėdą“ lotyniškai, tačiau šis pavadinimas jau buvo užregistruotas kitur, todėl pasirinktas artimiausias pavadinimas – Keds. 1917 m. pirmieji medžiaginiai sportinukai „sneakers" buvo pristatyti liaudžiai. Sneaker angliškai reiškia sėlinimą be garso. H. N. McKinney taip pavadino kedsus, nes jų guminiai padai neskleidžia jokio garso žengiant bet kokiu paviršiumi.
(Legenda sako, kad batai buvo populiarūs jaunimo tarpe, su sąlyga, kad būdavo lengva išsėlinti iš namų su draugeliais nesukeliant tėvų – g.). Beje, dabartiniai šokių sportbačiai, vadinami sneaker‘iais, yra Keds‘ų giminaičiai. Keds bateliai labai greitai populiarėjo ir buvo kopijuojami. Dabar jų yra visokiausių, bet man labiausiai patinka Champion Classic. Juos pirma kartą pamačiau Herrange, nes visos nuostabios šokėjos juos turėjo ir visokių spalvų! Taigi su sąlyga, kad esu batų pirkimo internetu frykas (nes dažniausiai jie man kokiu nors būdu netinka), prasidėjo Keds paieškos. Ilga tai buvo istorija su geru rezultatu niujorke. Išvada: šitie batai yra žiauriai geri ir šokiams, ir gyvenimui. Ir esu įsitikinus, kad su jais Hellzapoppin' šoko Frankie Manningas. Hau.
Geras įrašas. Besimokant šokti, traukiam visokius senus, atseit lengviausius ir patogiausius batus, bet nekas vistiek. Keds'us reiktų siųstis, noriu paklausti kaip su dydžiais? atitinka realiai? mano 36.
AtsakytiPanaikinti