Viskas labai paprasta. Mados stiliaus ir įvairių įvaizdžio detalių istorijos, kuriomis norėčiau pasidalinti yra visur aplinkui. Kiekvienas kuria savo aplinką pasiskolindamas ką nors iš draugų, tėvų (visada maniau, kad vis dėlto labiau iš senelių), gatvės praeivių, priešų, kolegų, viršelių (dažnai ne tik žurnalų.), gamtos, net iš maisto. Tiesa, kad dabar labai noriu valgyti, bet pirmajam įkvėpimui užėjus juk negalima atsitraukti. Tai jau būtų per nelyg taisykliška. Kaip ir rašant mokslams. Žiūriu į baltą puodelį su neproporcingai smulkiu užrašu „HARLEM Lindyhop.lt“. Jame kvepia kava su cinamonu ir sojų pienu. Pasiskolinau dar sidabrinį šaukštelį, be galo elegantišką, su dailiais raitytais inicialais ir prabomis. Ofiso romantika.
Taigi, vakar galvojau ir brandinau mintį, kad rašysiu vis dėl to pirmiausiai apie batus, nes basa moteris gali laikyti tik ką nors po padu. Šitas posakis visada iškelia vaizduotėje nuogą stambią moters (ko gero namų šeimininkės) kulkšnį ir putlią pėdą lakuotais nagais, po kuria spurda mažytis vyrutis. Karikatūriška. Juokinga.
Kiekvienas mato skirtingai, kiekvienas renkasi tai, kas patinka. To net sakyti neverta... Bet ar galima pagalvoti, kad net maistas, gėrimai ir gėlės gali būti derinamos prie drabužių stiliaus ir spalvos, kuri, savo ruoštu visiškai priklauso nuo ryte netikėtai pagerėjusios nuotaikos. Norėčiau pasidalinti apie tai... Laimei, ant stalo gundančiai besiritinėjantis alyvinis obuolys žaviai dera su gelsvais lipniais lapeliais ir auksiniais rusiškų šokoladukų popierėliais. Kurie, deja, visiškai netinka prie mano pilkos gėlėtos suknelės. Vienintelė išeitis išvengti šios nedovanotinos nedermės – suvalgyti tą tobulos formos obuolį, kurio kvapas kelia mažų mažiausiai šelmišką šypseną. Artėja ruduo, nes rytai kelia šiurpuliuką, o saulė jau truputi pilka.
Mėgstu rugpjūčio pabaigos spalvas ir nuotaikas, nes visada įvyksta tiek daug šiuo laiku. Tiesiog gyvenimas „lagamine“, kuriame telpa tiek visko, kad nuo čia ir pradėsime...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą