(English version by request this time:)
Jei teisingai prisimenu, "Santa Barbara" buvo pirmas Amerikietiškas serialas, pasiekęs mus ankstyvais nepriklausomybės metais. Kai buvau vaikas, "Santa Barbara" man buvo kažkoks bendrinis žodis, reiškiantis nuolaitinę santykių dramą turtuolių pasaulyje ir niekada neįsivaizdavau, kad turėsiu progą pati įvertinti, kas per reiškinys ta Santa Barbara... Gerai, kad ne santykių, o gamtos pažinimo srityje.
Taigi, trumpai tariant, SB yra ramus ir prabangus miestas Ramiojo
vandenyno pakrantėje, nuo LA kokios dvi valandos kelio greitkeliu 101.
Pats miestas visiškai neįpatingas, išdegintas balandžio saulės, o visos
legendinės karalių vilos, į kurias veda privačios gatvės ir alėjos,
slepiasi kalnuose.
Kai penktradienį aptarinėjom savaitgalio planus, mano didžiausias pageidavimas buvo žygiuoti kur nors prie vandens, taigi pasitelkdami pažintis ir Kalifornijos keliautojų bibliją sumetėm žiauriai gerą maršrutą su nemažai veiklos tiek kojoms, tiek rankoms. Penktadienį praleidom Hollister Ranch, kur Jason'as filmavo "To Be Friends". Pasakiško grožio privatus pasaulis atsiveria už akylai saugomų vartų: citrinmedžių ir avokadų sodai, privatus paplūdimys, keliu vaikštančios karvių gentys, kiparisai, eukaliptai ir vos ne vandeniu važiuojantis traukinys LA - San Franciskas. Traukinys privačioje žemėje nestoja, bet atrodo visiškai neįtikėtinai - kaip realybės lipdukas pasakos paveiksle.
Hollister valdose esanti Ramiojo vandenyno pakrantė yra geriausia vieta Californijoje stoti ant banglentės. Deja, į teritoriją patekti galima tik dviem būdais: nusipirkti žemės Santa Barbaroje arba atplaukti laivu ir nelipti į krantą.
Penktadienį buvo labai stiprus vėjas, todėl pasirodė vaivorykštinės bangos.
Truputį paplepėję su sodybos šeimininkais apie medų, Lietuvą ir kino reikalus, ėjom rinkti citrinų, laimų ir avokadų.
Santa Barbaros apylinėse šiuo metų laiku saulė leidžiasi ne į vandenį, o į kalnus. Temstant dar spėjau papozuoti prie Postcard Point.
Sutemus pasiekėm kempingą prie Cachuma ežero. Naktį šalta nebuvo, bet kai pabudau 7 ryto, viską gaubė rūkas. Nesimatė nei kur žemė, nei kur ežeras. Jo jo būta didelio ir grėsmingo... kadngi į ežerą kūno galių kišti negalima, nes tai yra geriamo vandens šaltinis, tai me jame šiek tiek paplaukiojom jūrine baidare.
Pagal vietinių standartus, 2,5 valandos baidarėje yra daug, ko pasekoje turiu dailų šortų formos įdegį ant kojų...
Ežero mums neužteko, todėl sekmadienio saulę užmigdėm kalnuose. Prieš važiuodami namo dar užsukom į Santa Barbaros kalnus ir įkopėm į vieną gražesnių apžvalgos taškų (1,25 mylios = 2.01 km). Takas vingiuoja aplink kalvą, nuolat drėkinamą paparčiais apaugusio džiunglių upelio.
Man atrodo reikia geresnio fotoaparato, nes SB neatrodo taip jau įspūdingai (o yra)... :)
Jei teisingai prisimenu, "Santa Barbara" buvo pirmas Amerikietiškas serialas, pasiekęs mus ankstyvais nepriklausomybės metais. Kai buvau vaikas, "Santa Barbara" man buvo kažkoks bendrinis žodis, reiškiantis nuolaitinę santykių dramą turtuolių pasaulyje ir niekada neįsivaizdavau, kad turėsiu progą pati įvertinti, kas per reiškinys ta Santa Barbara... Gerai, kad ne santykių, o gamtos pažinimo srityje.
Kai penktradienį aptarinėjom savaitgalio planus, mano didžiausias pageidavimas buvo žygiuoti kur nors prie vandens, taigi pasitelkdami pažintis ir Kalifornijos keliautojų bibliją sumetėm žiauriai gerą maršrutą su nemažai veiklos tiek kojoms, tiek rankoms. Penktadienį praleidom Hollister Ranch, kur Jason'as filmavo "To Be Friends". Pasakiško grožio privatus pasaulis atsiveria už akylai saugomų vartų: citrinmedžių ir avokadų sodai, privatus paplūdimys, keliu vaikštančios karvių gentys, kiparisai, eukaliptai ir vos ne vandeniu važiuojantis traukinys LA - San Franciskas. Traukinys privačioje žemėje nestoja, bet atrodo visiškai neįtikėtinai - kaip realybės lipdukas pasakos paveiksle.
Hollister valdose esanti Ramiojo vandenyno pakrantė yra geriausia vieta Californijoje stoti ant banglentės. Deja, į teritoriją patekti galima tik dviem būdais: nusipirkti žemės Santa Barbaroje arba atplaukti laivu ir nelipti į krantą.
Penktadienį buvo labai stiprus vėjas, todėl pasirodė vaivorykštinės bangos.
Truputį paplepėję su sodybos šeimininkais apie medų, Lietuvą ir kino reikalus, ėjom rinkti citrinų, laimų ir avokadų.
Santa Barbaros apylinėse šiuo metų laiku saulė leidžiasi ne į vandenį, o į kalnus. Temstant dar spėjau papozuoti prie Postcard Point.
Sutemus pasiekėm kempingą prie Cachuma ežero. Naktį šalta nebuvo, bet kai pabudau 7 ryto, viską gaubė rūkas. Nesimatė nei kur žemė, nei kur ežeras. Jo jo būta didelio ir grėsmingo... kadngi į ežerą kūno galių kišti negalima, nes tai yra geriamo vandens šaltinis, tai me jame šiek tiek paplaukiojom jūrine baidare.
Pagal vietinių standartus, 2,5 valandos baidarėje yra daug, ko pasekoje turiu dailų šortų formos įdegį ant kojų...
Ežero mums neužteko, todėl sekmadienio saulę užmigdėm kalnuose. Prieš važiuodami namo dar užsukom į Santa Barbaros kalnus ir įkopėm į vieną gražesnių apžvalgos taškų (1,25 mylios = 2.01 km). Takas vingiuoja aplink kalvą, nuolat drėkinamą paparčiais apaugusio džiunglių upelio.
Man atrodo reikia geresnio fotoaparato, nes SB neatrodo taip jau įspūdingai (o yra)... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą